„Paskutiniais studijų metais dalyvavau Erasmus programoje ir išvykau į Portugaliją. Ši šalis mane sužavėjo ir ten praleidau 5 metus. Vėliau meilė atvedė į Vokietiją, Štutgarto miestą. Čia gimė vaikai ir verslas. Šiuo metu užsiimu internetine ir mažmenine prekyba švenčių dekoracijų atributika. Į Lietuvą stengiamės atvykti kartą į metus ir būtinai aplankyti Kaišiadorius. Čia vis dar gyvena mane užauginęs patėvis, kurį mano vaikai laiko seneliu. Palaistome ir paskanaujame senelio pomidorų, vaikai išsimaudo ir pašokinėja nuo “petako” tvenkinyje, bei susitinkame su Kaišiadoryse šeimas sukūrusiais klasiokais.“
– Kokie Kaišiadorys buvo anksčiau ir kokie Tau jie dabar? (T. Krilavičius)
„Atsimenu, jog paauglystės metu labai norėjome bėgti į didmiestį, sėsdavome į traukinį ir zuikiu važiuodavome į Kauną ar Vilnių siekdami pamatyti miesto gyvenimą. Buvo daug darbelių būrelių vaikams, bet smarkiai trūko alternatyvų jaunimo veiklai. Paaugliai tiesiog šlaistėsi gatvėse arba sėdėdavo parkelyje. Šiandienai kiek žinau paaugliams miestas siūlo žymiai daugiau užsiėmimų nei mano laikais. Parkas vis dar yra mėgiamas ir jaunimas jame palieka savo žymes. Siūlyčiau įtraukti jaunimą į visuomeninius darbus kaip parko tvarkymas, suoliukų dažymas ar kokio naujo statinio įrenginėjimas. Kai prisidedi prie objekto statymo savo rankomis, nebesinori jo gadinti nes išmoksti vertinti darbą.“
